Hanza Kaunas 2011

Istorija

Jau keletą metų iš eilės yra žinoma, kad Kaunui yra patikėta garbė organizuoti Naujosios Hanzos Sąjungos šventę 2011 metais. Tai milžiniškas iššūkis tiek miesto valdžiai, tiek miesto gyventojams. Į Kauną savaitei suplūs apie 7000 tūkstančius šventės dalyvių ir žiūrovų, juos reikės pasitikti, apgyvendinti, pamaitinti, koordinuoti ir užtikrinti, kad iš Kauno jie išsivežtų tik pačius geriausius atsiminimus.

Suprasdamas kokie išmėginimai laukia 2011m. miestas nusprendė sudubliuoti savo miesto gimtadienį ir tarptautinę Hanzos šventę. Taip pat miestas inicijavo naujos Viešosios Įstaigos VšĮ „Hanza Kaunas 2011" įkūrimą, kurios steigėjais tapo Kauno miesto savivaldybė ir VšĮ „ Hansa Kaunas", kuri jau nuo 2005 metų Kaune organizuoja lokalias viduramžių šventes.

Šio darinio VšĮ „Hanza Kaunas 2011" užduotis yra organizuoti tinkamą miesto pasiruošimą tarptautinei 2011 metų šventei: viešųjų erdvių pritaikymas, svečių apgyvendinimo klausimai, meninės šventės programos sudarymas, rėmėjų paieška ir t.t.

Šventės vieta - Kauno miesto senamiestis. Visos tinkamos erdvės bus paverstos koncertų, spektaklių, cirko pasirodymų arenomis  Kitos senamiesčio erdvės turės būti pritaikytos parodoms po atviru dangumi ar miestų prisistatymo paviljonams. Reikia surasti keletą erdvių Hanzos konferencijoms ir tradiciniams sąjungos susitikimams.

Pats svarbiausias VšĮ „Hanza Kaunas 2011" tikslas yra įtikinti miesto piliečius, kad be jų aktyvaus dalyvavimo, be jų iniciatyvos puikios šventės suorganizuoti neįmanoma. O mes norime Kaunui ir jo svečiams padovanoti puikią šventę.

HANZA LYGA

Senoji, istorinė Hanzos Lyga buvo Šiaurės Vokietijoje gyvenusių pirklių iniciatyva sukurta prekiaujančių miestų sąjunga, apėmusi apytiksliai 70 didelių ir 130 mažesnių miestų. Ši sąjunga buvo išplitusi net 20 Europos šalių ir gyvavo nuo XIII iki XVI šimtmečio. Hanzos Lyga valdė didžiąją dalį tarptautinės prekybos Šiaurės Europoje, Hanzos pirkliai tiekė Vakarų ir Centrinei Europai iš Šiaurės ir Rytų Europos prabangos prekes, maistą ir žaliavas: kailius, vašką, javai, žuvį, linus, kanapes, medieną, ir medienos statybos produktai, tokius kaip degutą, dervą ir potašą. Iš Vakarų ir Pietų į Šiaurę ir Rytus jie gabeno audinius, metalo gaminius (ypač ginklus), ir prieskonius.

Lyga buvo tiek galinga, kad įtakojo daugybės karalysčių ne tik ekonominį, bet ir politinį bei kultūrinį gyvenimus.

KAUNO HANZOS KONTORA

Nuo XIV a. pabaigos daug didesnės ekonominės reikšmės Lietuvai įgyja jos prekybiniai santykiai su Karaliaučiumi ir, ypač, su Dancigu (Gdansku), kuris tapo žymiausiu Hanzos miestu visoje šiaurės ir rytų Europoje. Pirmieji Lietuvos su Dancigu prekybiniai santykiai žinomi jau XIV a. pabaigoje. Vytauto laikais tarp Dancigo ir Lietuvos užsimezgė nuolatinė prekyba. Vandens keliu: Nemunas - Kuršių marios - Deimė -Prieglius - Aistmarės - Vysla nepaprastai pigios Lietuvos žaliavos keliaudavo į Dancigą ir duodavo tarpininkui didelį pelną. Kad geriau būtų galima naudotis Lietuvos teikiamomis pigiomis prekėmis, prie patogaus upių susisiekimo Kaune buvo įkurta Hanzos kontora. Kauno Hanzos kontoros pagrindinės išvežimo prekės buvo vaškas, kailiai, odos, medienos ruošiniai, pelenai, derva, nuo XV a. pabaigos javai. Į Kauną būdavo pristatomos tokios prekės, kaip druska, kurios negalėjo atstoti jokie pakaitalai, o taip pat geležis, jos dirbiniai ir gelumbinės medžiagos. Hanzos pirklių kontora veikė Kaune iki XVI amžiaus vidurio ir tai buvo šlovingiausi ir garbingiausi vakarų Europos didmiesčio Kauno laikai.

NAUJOJI HANZOS SĄJUNGA

Naujoji Hanzos sąjunga buvo įkurta 1980 metais. Tai ekonomiškai ir politiškai aktyvių, siekiančių bendradarbiauti ir kadaise priklausiusių senajai istorinei Hanzos Lygai miestų organizacija. Šiuo metu ji vienija daugiau nei 170 Europos miestų. Pagrindinis šios organizacijos tikslas: atgaivinti Europos MIESTO - savivaldos idėją, grindžiant ją istoriniu paveldu ir skatinant miestus - narius visapusiškai bendradarbiauti. Tai įtakos visuomenės istorinės sąmonės raidą ir MIESTŲ kultūrinės, ekonominės ir politinės patirties mainus. Naujoji Hanza siekia būti solidus įnašas į ekonominę, kultūrinę, socialinę ir municipalinę vienybę Europoje, ir tokiu būdu sustiprinti miestų bei savivaldybių savisupratimą. Tokia Hanzos organizacijos vizija padiktavo sąjungos veiklos prioritetus:

• Viešieji ryšiai ir bendra veikla, pabrėžianti bendrus Hanzos miestų bruožus.
• Kultūros ir tradicijų mainai.
• Ekonominių ir prekybos kontaktų stiprinimas.
• Jaunimo įtraukimas į sąjungos veiklą.

TARPTAUTINĖS HANZOS DIENOS

Viena svarbi užduotis visiems MIESTAMS nariams yra iš naujo save atrasti kaip Hanzos sąjungos dalį. Dar svarbiau yra, šį naujai atrastą faktą palaikyti, skleisti ir populiarinti. Šiai užduočiai palengvinti Hanza sumanė visuotinę šventę - „Tarptautines Hanzos Dienas". Kasmet, kuris nors MIESTAS narys yra paskiriamas tarptautinių Hanzos dienų centru ir į jį savaitei suvažiuoja tūkstančiai dalyvių iš miestų partnerių. Kiekvienas miestas stato savo paviljoną ir pagal išgales pristato savo miesto kultūros, ekonomikos ir socialines vertybes. Dauguma MIESTŲ narių ne tik kasmet dalyvauja tarptautinėse Hanzos dienose, bet ir organizuoja savo vietines Hanzos šventes.

HANZOS ŠVENTĖ KAUNE

Kaunas nuo 1991 metų yra vienintelis miestas Lietuvoje priklausantis tarptautinei miestų sąjungai „Naujoji Hanza". Kaunas kasmet sėkmingai

pasirodo ir pristato savo virtuvės, tautodailės, muzikos, teatro ir t.t. paveldą kasmetinėje sąjungos šventėje „Tarptautinės Hanzos dienos". Be to nuo 2005m. kasmet rugpjūčio pabaigoje į Kauną suvažiuoja minios iš visos Lietuvos, kad galėtų pasigrožėti išskirtiniu Kauno senamiesčiu ir, kas svarbiausia, pasinerti į viduramžius: pasimatuoti šarvus, pažaisti viduramžių žaidimus, paskanauti senosios Europos patiekalų, pasiklausyti trubadūrų dainų, pamojuoti kardu, stebėti nakties dangų nuspalvinusį fejerverką ir daug, daug daugiau.

Per ketverius metus šventę organizuojanti Viešoji įstaiga „Hansa Kaunas" kartu su Kauno miesto savivaldybe sugebėjo pasiekti, kad šventė būtų žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Dabar tai yra prioritetinis Kauno miesto renginys turintis savo iškirtį veidą, tradicijas ir minias ištikimų
sirgalių.

Šventė išsiplėtė: jos scenoje pasirodė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio atlikėjai: iš Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Norvegijos ir Olandijos. Buvo išleisti trys dokumentiniai filmai. Didėjo finansavimas, gausėjo rėmėjų ratas. Akivaizdžiai padidėjo Kauno miesto savivaldybės ir LR vyriausybės asignavimai šiai šventei.