Hanza Kaunas 2011

Hanzos dienų organizatorius: nesitikėjome, kad bus taip gerai

„Per darbus šventės beveik nemačiau. Tik žinau, kad žmonėms patiko", - šyptelėjo Tarptautinių Hanzos dienų organizatorius Darius Rumšas. Vakar jis dar negalėjo atsipalaiduoti: rūpėjo nemelžtos ožkos, reikėjo surasti naujus namus paršeliams, išardyti Viduramžių miestą.

- Kas pavyko geriausiai, o kas, pačių organizatorių akimis, galėjo būti geriau?

- Viską galima tobulinti iki begalybės. Penktadienį, šventei įsibėgėjus, svarstėme, kad kažkaip neįtikimai viskas gerai sekasi. Šeštadienį stebėjomės, kad viskas ir toliau vyksta sklandžiai. Galiausiai baigėsi šventė, ir nebuvo nė vieno momento, kad sakytum - nepasisekė. Smulkmenų visada pasitaiko - kas nors kur nors pavėlavo, kas nors laiku kėdės neatnešė ir pan. Bet tai neturi įtakos šventės kokybei. Viskas, kas buvo suplanuota, įgyvendinta. Tokios sklandžios eigos net neįsivaizdavome, todėl lenkiu galvą prieš komandą, kuri įdėjo daugiausiai darbo. Daina Urbaitienė tvarkė visus techninius ir ūkinius reikalus. Šventės meno vadovas Andrius Žiurauskas atidavė visą savo sielą ir kūną šitam renginiui. Ina Bobrova dirbo su užsienio delegacijomis ir atsakinėjo į pačius keisčiausius jų klausimus. Iš esmės viską ant savo pečių vežė mažiau nei 10 žmonių, tarp kurių prigijo palyginimas: valgau ilgiau, nei miegu. Labai dėkoju gausiam būriui savanorių. Tarp jų buvo labai tvirtų žmonių, kuriems galėjome patikėti bet kokį darbą.

- Negi niekas neapkartino šventės?

- Senamiestyje įvairiose vietose pastatėme 200 valomų biotualetų. Pasipylė pikti gyventojų skambučiai. Suprantu, kad visur aplink gyvena žmonės, o nuo tualetų gali sklisti šioks toks kvapas, bet negi būtų geriau, jei jų išvis nebūtų buvę? Niekaip negalėjau suprasti: ar jie nori, kad žmonės eitų į tarpuvartes? Paskui juk organizatoriai lieka kalti. Bet manau, kad tai - tik smulkmenos.

- Ar sulaukėte kokių nors pastabų ar priekaištų iš delegacijų ir svečių?

- Neslėpsiu - priekaištų tikrai nesulaukiau. Kiek esu buvęs kituose miestuose Tarptautinėse Hanzos dienose, niekur savanoriai taip nesirūpino delegacijomis kaip pas mus. Kai kurie svečiai net piktnaudžiavo savanorių gerumu. Buvo net taip, kad jie bėgo svečiams pirkti pieno į parduotuvę ar atnešti paliktų daiktų. Raiteliai iš Švedijos, dalyvavę riterių kovose, važinėja po įvairias tokios pobūdžio šventes Europoje, bet tikino tokio renginio dar nematę. O palyginti jie tikrai turi su kuo.

- Teko girdėti kritinių atsiliepimų apie atidarymo ceremoniją ketvirtadienį. Kai scenoje kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, užsienio miestų delegacijos stovėjo už scenos ir žiūrėjo į užkulisius. Kodėl taip nutiko?

- Palei pilies sieną ant šlaito buvome išrinkę vietą delegacijoms, kad svečiai matytų viską, kas vyksta. Kai delegacijos atėjo iš Senamiesčio, už scenos liko stovėti tik po kelis žmones, kurie vėliau ėjo į sceną. Kitus svečius savanoriai palydėjo į jiems skirtas vietas ant šlaito. Deja, Prezidentė turėjo skubiai išvykti ir būtų nesulaukusi visos eisenos pabaigos, todėl delegacijų atstovams teko palaukti už scenos.

- Kai kurie tautodailininkai piktinosi jiems skirta vieta prie pilies autobusų stotelės - prekybinis plotas kainavo brangiai, o pirkėjų buvo ne tiek, kiek tikėtasi.

- Manau, kad erdvė buvo gera, o problema slypėjo kitur. Šventės erdvių buvo daug, ir akivaizdu, kad žmonės pirmenybę teikė renginiams, o ne pirkiniams. Jeigu žmogus, atėjęs į šventę, neturi ką veikti, jis ieško mugės, ieško, ką nusipirkti. Šioje šventėje visas Senamiestis buvo pilnas renginių, koncertų, įvairių užsiėmimų. Žmonės turėjo ką veikti, todėl mažiau pirko. Teko girdėti prekybininkų, kurie prekiavo maistu ir gėrimais, nuomonę. Jie patys sakė, kad jeigu atsiras besiskundžiančiųjų, kad prekyba nesisekė, tik patys bus dėl to kalti. Iš tiesų prekyba vyko didžiuliais mastais. Batsiuvys iš Lenkijos jau šeštadienio popietę viską buvo pardavęs, nes atsivežė per mažai dirbinių.

- Per keturias šventės dienas greičiausiai pasitaikė ir kokių nors smagių netikėtumų? (Suskamba D.Rumšo telefonas. „Paršeliai? Nežinau, kur juos dėsim... Palauk, tuoj paskambinsiu". Po kelių pokalbių telefonu D.Rumšas informuoja savo komandą: „Paršus tuoj atvažiuos paimti, o ožkas nuvežkit ten, iš kur paėmėt. O jas pamelžėt?")

- Su gyvuliais visko būna... Ožkas atsivežėm ir per tą šurmulį, per rūpesčius pamiršome pirmą dieną pamelžti. Gavom barti nuo šeimininkų. Tokie buvo šventės nesklandumai... Gal šarvuotiems riteriams reikėjo organizuoti ožkų melžimo varžybas?

- Kiek žmonių apsilankė šventėje?

- Skaičius įvardyti dar ankstoka. Vylėmės sulaukti iki pusės milijono lankytojų, bet jų buvo daugiau. Atsižvelgdami į šventei skirtas erdves dar bandysime skaičiuoti. Vien penktadienio vakarą ugnies misteriją virš upių stebėjo apie 90-100 tūkst. žmonių - visi upių krantai buvo nugulti. Prieš dvejus metus Didžiajame Naugarde vykusi šventė buvo laikoma viena įspūdingiausių, bet rusai pripažino: „Nurungėte mus." Dabar ir rėmėjų būtų gerokai lengviau rasti - šventei įpusėjus atsirado tokių, kurie siūlėsi ką nors duoti už dyką, kad tik galėtų pasireklamuoti. O prieš tai visiems galimiems rėmėjams turėjome įrodinėti, koks didelis bus renginys. Tiesą sakant, žinojome, kad bus didelė šventė. Bet ir patys nenujautėme, kad bus tooookia didelė! Dabar belieka išsikuopti viską, kas liko po šventės.

Dalyvavimas - masinis

250 - tiek savanorių padėjo kurti svečiams ir miestiečiams įsimintiną šventę.

200 - tiek biotualetų buvo pastatyta Senamiestyje.

250 - tiek riterių iš įvairių šalių kovėsi riterių turnyre.

1500 - tiek choruose dainuojančių berniukų ir jaunuolių dalyvavo eisenoje „Berniukai prieš smurtą ir narkomaniją".

Savaitgalį, per Tarptautines Hanzos dienas, Kaune vyko daugiau kaip 100 renginių.